- išvisėlis
- išvi̇̀sėlis, išvi̇̀sėlė dkt. Negaliù žiūrė́ti į tą̃ išvi̇̀sėlę.
.
.
išvisėlis — išvìsėlis, ė smob. (1) Š, BŽ84 išsigimėlis, išgama: Žąsys išvìsėlės, kurios ne peria, nieko neveisia J. | Nebijok, doram žmogui niekuomet teip neatsitiks – teip atsitinka tiktai tokiems išvisėliams kaip štai Mykolas! VŽ1904,18. | Pagaliau… … Dictionary of the Lithuanian Language
išmintėlis — išmintė̃lis, ė smob. (2) J.Jabl; [K] žr. išmintėlė 2: Išvisėlis yra ne išmintė̃lis J. Kurs daug išmano, tas išmintė̃lis J. Kam gi išlaikyti, jei ne jam, tam mano išmintėliui Pč … Dictionary of the Lithuanian Language
išvisa — ìšvisa scom. (1) Š žr. išvisėlis: Kurs beveislis, tas ìšvisa J. Ìšvisa yra motriška, iš veislės išėjusi J. Anų kiaulės jau tik ìšvisos bėra Skd. Ar tu nenori kokių ìšvisų avižų toms vištoms paberti? Skd. Tokį išviselę [paršiuką] nusipirkau,… … Dictionary of the Lithuanian Language